Lietuva Danija – dėmesio vertas maršrutas

Lietuva DanijaApie Daniją turbūt teko girdėti nemažai pasakojimų, istorijų. Šiame straipsnyje pateiksime keletą informacijos faktų, kurie gama trumpai, tačiau išsamiai apibūdina pačią Danijos kraštovaizdį, lankytinus objektus ir turizmo politiką. Keliaujant maršrutu Lietuva Danija galite pasiruošti dideliems įspūdžiams. Ne veltui didysis pasakų tėvas J.Ch. Andersenas yra kilęs iš Danijos Ši šalis pilna stebuklų ir paslapčių. Kelionė turėtų būti įdomi ir įspūdinga.

Krantai vingiuoti, daug įlankų fiordų (Limfjordrn, Nissum, Rinkobinga). Pietvarkariniai krantai lėkšti, rytiniai statesni, yra klifų, nerijų. Kratus veikia jūros potvyniai.

Reljefas lyguminis, pasitaiko kalvų.

Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Upės trumpos, vandeningos, vingiuotos. Yra nedidelių ežerų. Kraštovaizdis – tipiškas agrarinis.

Pagrindinis turizmo centras – sostinė Kopenhaga. Miestas pradėjo formuotis XI a. Senamiestis yra spindulinio žiedinio plano. Lankytini objektai : Vyskupų rūmai, Šv. Petro, Šv. Dvasios, Šv. Trejybės bažnyčios (XVI-XVII). Amalienborgo ansamblis (dabar Karalių rezidencija), Undinėlės (Kopenchagos sirenos) skulptūra, Thorvaldeseno muziejus, Karališkasis parkas.

Helsingiore dėmesio verta XVIa. Kronborgo pilis, kurioje anot W. Shakespeare vyko  Hamleto drama. Kiti pajūrio ir salų miestai bei miesteliai – svarbūs poilsio kurortai.

Turizmo politika Skandinavijos šalyse panaši, nors turi ir kai kurių skirtumų. Danija specialių turizmo institucijų neturi. Be viešbučių miestuose ir kurortuose, turistus maloniai priima ūkininkai. Tam tikslui pastatyta daug vasaros namelių, kempingų, motelių. Danijos pajamos iš turizmo sudaro apie 2,5 mln t.y. apie 9 proc. eksporto vertės. Turizmui skatinti 1861 m. buvo įkurta pirmoji Norvegijoje turizmo asociacija „Pažink pasaulį“, daugiausiai dėmesio skirianti kalnų turizmui. Švedijoje Upsalos universiteto studentų iniciatyva buvo įsteigta Švedijos turizmo sąjunga, kuri pirmiausia užsiėmė apie turizmo propogavimu ir jo organizavimu. Šiandien pajamos iš turizmo sudaro apie 5 proc. Eksporto vertės. Panaši situacija yra ir Suomijoje. Visos Skandinavijos šalys daug dėmesio skiria turizmo infrastruktūrai, jos tobulinimui, turistinių išteklių propagavimui. Būdinga ir tai, kad skatinamas ne tik užsienio, bet ir vidinis turizmas. Pastarasis, skiriamas savo kraštui pažinti, derinamas su gamtos ir istorinių paminklų pasauga, patriotizmo ugdymu, savojo identiteto išsaugojimo. Dėl to mokinių ir jaunimo masinės kelionės šalies viduje čia yra įprastas dalykas.

Šaltinis: Stasys Vaitekūnas, Ramūnas Povilanskas. Turizmo ir kelionių geografija.

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *