Lietuva Danija – dėmesio vertas maršrutas

Lietuva DanijaApie Daniją turbūt teko girdėti nemažai pasakojimų, istorijų. Šiame straipsnyje pateiksime keletą informacijos faktų, kurie gama trumpai, tačiau išsamiai apibūdina pačią Danijos kraštovaizdį, lankytinus objektus ir turizmo politiką. Keliaujant maršrutu Lietuva Danija galite pasiruošti dideliems įspūdžiams. Ne veltui didysis pasakų tėvas J.Ch. Andersenas yra kilęs iš Danijos Ši šalis pilna stebuklų ir paslapčių. Kelionė turėtų būti įdomi ir įspūdinga.

Krantai vingiuoti, daug įlankų fiordų (Limfjordrn, Nissum, Rinkobinga). Pietvarkariniai krantai lėkšti, rytiniai statesni, yra klifų, nerijų. Kratus veikia jūros potvyniai.

Reljefas lyguminis, pasitaiko kalvų.

Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Upės trumpos, vandeningos, vingiuotos. Yra nedidelių ežerų. Kraštovaizdis – tipiškas agrarinis.

Pagrindinis turizmo centras – sostinė Kopenhaga. Miestas pradėjo formuotis XI a. Senamiestis yra spindulinio žiedinio plano. Lankytini objektai : Vyskupų rūmai, Šv. Petro, Šv. Dvasios, Šv. Trejybės bažnyčios (XVI-XVII). Amalienborgo ansamblis (dabar Karalių rezidencija), Undinėlės (Kopenchagos sirenos) skulptūra, Thorvaldeseno muziejus, Karališkasis parkas.

Helsingiore dėmesio verta XVIa. Kronborgo pilis, kurioje anot W. Shakespeare vyko  Hamleto drama. Kiti pajūrio ir salų miestai bei miesteliai – svarbūs poilsio kurortai.

Turizmo politika Skandinavijos šalyse panaši, nors turi ir kai kurių skirtumų. Danija specialių turizmo institucijų neturi. Be viešbučių miestuose ir kurortuose, turistus maloniai priima ūkininkai. Tam tikslui pastatyta daug vasaros namelių, kempingų, motelių. Danijos pajamos iš turizmo sudaro apie 2,5 mln t.y. apie 9 proc. eksporto vertės. Turizmui skatinti 1861 m. buvo įkurta pirmoji Norvegijoje turizmo asociacija „Pažink pasaulį“, daugiausiai dėmesio skirianti kalnų turizmui. Švedijoje Upsalos universiteto studentų iniciatyva buvo įsteigta Švedijos turizmo sąjunga, kuri pirmiausia užsiėmė apie turizmo propogavimu ir jo organizavimu. Šiandien pajamos iš turizmo sudaro apie 5 proc. Eksporto vertės. Panaši situacija yra ir Suomijoje. Visos Skandinavijos šalys daug dėmesio skiria turizmo infrastruktūrai, jos tobulinimui, turistinių išteklių propagavimui. Būdinga ir tai, kad skatinamas ne tik užsienio, bet ir vidinis turizmas. Pastarasis, skiriamas savo kraštui pažinti, derinamas su gamtos ir istorinių paminklų pasauga, patriotizmo ugdymu, savojo identiteto išsaugojimo. Dėl to mokinių ir jaunimo masinės kelionės šalies viduje čia yra įprastas dalykas.

Šaltinis: Stasys Vaitekūnas, Ramūnas Povilanskas. Turizmo ir kelionių geografija.

Intriguojantis maršrutas Lietuva – Danija

maršrutas Lietuva – DanijaIr vykstant į užsienį atostogauti, ir keliaujant darbo sumetimais, yra įvairių krypčių. Kam patinka Didžioji Britanija, ką traukia Amerika, o kas renkasi Norvegiją. Nemažai dėmesio sulaukiantis maršrutas taip pat yra Lietuva – Danija.

Danija – Skandinavijos šalis, galinti didžiuotis karalystės titulu. Lyginant su kitomis Skandinavijos šalimis, ši yra mažiausia. Bet tai tikrai nereiškia, jog prasčiausia. Lietuva irgi maža, bet užtai kiek pas mus visokio gėrio: jūros pakrantė, didingi dvarai, įspūdingi ir jaukūs senamiesčiai, cepelinai, netgi išskirtinės formos šakočiai… Žodžiu, ir apie Daniją galima pasakyti, kad svarbu ne „ūgis“.

Apie tikslus, skatinančius ieškoti maršruto Lietuva – Danija, užsiminėme pradžioje. Tačiau yra ir smulkesnių, skaidomų iš kelioninių bei darbinių sumetimų. Vienas iš paminėtinų dalykų – noras pakeisti aplinką. Kai pabosta tos pačios gatvės, tie patys namai ir tos pačios įstaigos, trokštama kur nors išvykti, pabūti kitokioje erdvėje. Ir atsidūrus, pavyzdžiui, Kopenhagoje, prie spalvotų namų, išties pajaučiamas kitoniškumas. Aplinkos pakeitimas susijęs ir su kultūriniais pokyčiais. Juk Skandinavijos šalyse yra skirtumų, sukuriančių kontrastą su Baltijos šalimis. Ir apskritai praplėsti akiratį verta bei sveika.

Šalys Lietuva – Danija skiriamos nemažo atstumo. Jei matuotume, koks yra tiesus, gautume 900 kilometrų. Tačiau skaičiuojant keliais jis tampa gerokai ilgesnis – 1600 kilometrų. Tai reiškia, jog mėgstantiems keliones atsiveria plačios galimybės. Galima ne tik pasirinkti, kokia transporto priemone keliauti. Pats kelionės procesas yra įdomus ir suteikiantis įkvėpimo.

Danijoje gausu lankytinų, kvapą gniaužiančių vietų. Graži ne tik sostinė, bet ir kiti miestai. Ypatingą dėmesį pritraukia pilys. Vienu iš kelionės tikslų tampa Legolendas. O jei pajuntama, kad būtų gerai pastorinti piniginę, ima vilioti uždarbis. Galiausiai, juk smagu pasigirti, kad pabuvota karalystėje.

Keliame sparnus i Daniją!

Keliaukimekartu.eu maršrutu Lietuva DanijaDaugelis žmonių pasirinko Daniją, kaip šalį, kurioje galima mokytis, dirbti ir gyventi. Maršrutu Lietuva –Danija ir atgal keliauja vis daugiau žmonių. Vis daugiau palieka Lietuvą ir apsigyvena K.Anderseno pasakų šalyje. Tačiau Lietuvoje lieka artimieji todėl, tiek šeimos nariai, tiek mūsų tautiečiai nuolat keliauja, arba galima sakyti gyvena kažkur kelyje tarp Lietuvos ir Danijos. Keliaukimekartu.eu maršrutu Lietuva Danija važiuoja net tris kartus per savaitę. Todėl gali būti patikimas partneris tiek kelionėse, tiek siuntų ar krovinių pervežime. Trumpai pristatysime mūsų teikiamas paslaugas.

Keliaukimekartu.eu teikiamos paslaugos

  • Vežame į Daniją ir atgal siuntas, krovinius.
  • Teikiame keleivių pervežimo paslaugas.
  • Atliekame tarptautinius perkraustymus.

Mes nuolat siekiame patenkinti kiekvieno kliento poreikius. Tačiau kartais pasitaiko ir pretenzijų dėl krovinių ar siuntų transportavimo defektų. Todėl toliau trumpai išdėstysime kokios yra vežėjo atsakomybės išlygos, kokiais atvejais vežėjas neatsako už jūsų siuntos ar krovinio apgadinimą.

Vežėjo atsakomybės išlygos

Mūsų įmonė „“Keliaukime Kartu“ nuolat perveža siuntas ir krovinius maršrutu Lietuva- Danija ir Danija –Lietuva. Pastebima, kad daugiausiai ginčų kyla dėl vežėjo atsakomybės už krovinio ar siuntos praradimą, sugadinimą ir panašiai. Todėl pabadysime pakomentuoti šią situaciją plačiau.

CMR konvencijos 17 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „ vežėjas atsako už krovinio sugadinimą ar praradimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momemento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.

Lietuvoje atsakomybė už vežimo sutarties pažeidimą, taip pat ir krovinio praradimą, sugadinimą, laikytina sutartine atsakomybe. Jei kam kilo klausimų dėl sutarties, juk daugelis privačių vežėjų nepasirašinėja sutarčių nedideliam kroviniui. Tam neužtektų laiko, nes kaip taisyklė, smulkių krovinių būna daug.  Todėl krovinio važtaraštis yra tarsi krovinio vežimo sutartis.  Važtaraštis būna pasirašomas 3 egzamplioriais ir juos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Pirmasis važtaraščio egzampliorius atitenka siuntėjui, antrasis atiduodamas vežėjui, o trečiasis lydi krovinį, kol pasiekia adresatą.

Taigi kokiu metu vežėjas nėra atsakingas už jūsų krovinį. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, sugadinimą ar pavėluotą, jei minėtų nesklandumų atsiranda dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės arba kaip jo nurodymu padarinys, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.

Vežėjas taip pat nėra atsakingas už krovinio praradimą tais atvejais, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, pavyzdžiui siuntinys ar krovinys buvo vežamas neįpakuotas, arba įpakuotas netinkamai. Reikia pabrėžti, kad už tesingą siuntos įpakavimą atsako siuntėjas. Todėl atidžiai pakuokite savo krovinius, siuntas.